Verkių rūmai
Klasicistinis dvaro ansamblis ant skardžio virš Neries į šiaurę nuo Vilniaus su parku, besileidžiančiu iki upės.
Verkiai buvo Vilniaus vyskupų vasaros rezidencija, o XVIII amžiaus pabaigoje Lauryno Gucevičiaus vyskupui Ignotui Masalskiui sukurtas ansamblis buvo viena geriausių klasicizmo kompozicijų krašte: centriniai rūmai su dviem flangų korpusais ant terasos virš Neries slėnio. Centrinis korpusas XIX amžiuje nugriautas, o abu sparnai išliko, restauruoti, su iškilminga terasa ir laiptais tarp jų bei ilgu vaizdu virš upės. Aplinkinis parkas dabar yra Verkių regioninio parko dalis su senais medžiais, tvenkiniais, vandens malūnu ir takais žemyn iki vandens. Netoliese stovi Trinapolio vienuolynas. Tai paprasta išvyka iš miesto, derinama su Žaliaisiais ežerais.
Istorija
Žemė iki XIV amžiaus pabaigos priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, o medinis dvaras čia stovėjo jau XIII amžiuje; 1387 m. Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Lietuvai priėmus krikščionybę padovanojo ją Vilniaus vyskupams, ir iki XVIII amžiaus pabaigos ji liko jų vasaros rezidencija. 1780 m. ją perėmus vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui, Martynas Knakfusas parengė bendrąjį planą, o Laurynas Gucevičius suprojektavo pagrindinius rūmus ir arklides klasicizmo stiliumi, ir šis ansamblis su nedideliu teatru, didele biblioteka ir parku buvo vadinamas Vilniaus Versaliu. Rūmai smarkiai nukentėjo per Napoleono žygį į Rusiją, o kunigaikštis Liudvikas Vitgenšteinas, 1839 m. nupirkęs Verkius, liepė nugriauti centrinį pastatą, po to rūmų vaidmenį perėmė rytinis sparnas; tais pačiais metais Karolis Podčašinskis padarė jo dagerotipą, pirmąją žinomą dabartinėje Lietuvoje padarytą fotografiją, kuri dabar dingusi. Nuo 1960 m. ansamblis priklauso Lietuvos botanikos institutui.
Šaltinis: Vikipedija anglų kalba, „Verkiai Palace“
Svarbiausia
- Išlikusius sparnus - du klasicistinius korpusus abipus dingusio centro.
- Upės terasą - vaizdą į Neries slėnį nuo skardžio.
- Parką - senus medžius, tvenkinius ir malūną palei takus.
- Trinapolio vienuolyną - ansamblį netoliese virš upės.
Kada vykti
Nuo gegužės iki rugsėjo, kai parkas gražiausias; rudens spalvos spalį geros. Pastatai dirba ribotomis valandomis, o renginiai gali juos uždaryti. Parkas atviras ištisus metus.
Praktinė informacija
Pagrindinių rūmų nebėra, tad ansamblis nepilnas, o įspūdis nublanksta. Patekimas į vidų ribotas ir priklauso nuo renginių. Parkas malonus, o ne ypatingas. Viešasis transportas iš miesto lėtas.
Netoliese
Žalieji ežerai yra į šiaurę; Vilnius - į pietus.
Darbo laikas, bilietų kainos ir sezoniniai uždarymai keičiasi - prieš vykdami patikrinkite oficialų šaltinį: oficiali svetainė.
