Šiluva

Šiluva yra mažas miestelis, kurio reikšmė remiasi 1608 metais paskelbtu įvykiu, kai ant akmens verkiančią mergaitę esą pamatė vaikai ir atpažino Mergelę - krašte, kuris buvo tapęs kalvinistiniu ir kuriame katalikų bažnyčia buvo praradusi pozicijas; šis apsireiškimas yra vienas ankstyviausių Europoje, sulaukusių bažnyčios pripažinimo. XX amžiaus pradžioje virš akmens pastatyta kupolinė koplyčia, stovinti priešais didelę baroko baziliką kitoje plačios aikštės pusėje, o abu pastatus jungia kolonada. Šiluvos atlaidai rugsėjo pradžioje sutraukia piligrimus iš visos Lietuvos aštuonioms procesijų ir pamaldų dienoms. Kitu metu miestelis labai tylus, o aikštė tuščia.

Istorija

Šiluva pirmą kartą minima 1457 m., kai didikas Petras Gedgaudas čia pastatė bažnyčią, o Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventė vėliau sutraukdavo didžiules minias. XVI amžiuje daug vietos gyventojų tapo kalvinistais ir apie 1569 m. bažnyčia buvo uždaryta, o paskutinis jos kunigas netoliese geležinėje dėžėje užkasė jos brangenybes ir dokumentus.

Šaltinis: Vikipedija anglų kalba, „Šiluva“

Ką ten rasite

Apsireiškimo koplyčią - kupolinį pastatą virš akmens.
Baziliką - didelę baroko bažnyčią priešais ją kitoje aikštės pusėje.
Jungiančią kolonadą - arkadą, jungiančią abu pastatus.
Rugsėjo atlaidus - aštuonias procesijų ir piligrimų dienas.

Kada vykti

Rugsėjo pradžioje dėl atlaidų - tada miestelis pilnas ir tradicija matoma. Kitu atveju nuo gegužės iki rugsėjo dėl pastatų; miestelis tylus ir užtrunka dvi valandas.

Praktinė informacija

Ne per atlaidus čia mažai kas vyksta, o miestelis tuščias. Per juos nakvynės vietoje nerasite, o minios didelės. Aiškinimų nedaug ir jie daugiausia lietuviški. Tai maldos, o ne turistinė vieta.