Puntuko akmuo

Puntukas, dar vadinamas Dvaronių akmeniu, yra antras pagal dydį riedulys Lietuvoje: pilkai rausvą rapakivio granito luitą prieš 15-24 tūkstančius metų atnešė Skandinavijos kalnų ledynai iš Vyborgo rapakivio masyvo prie Suomijos ir Rusijos sienos. Jis yra 7,54 m (25 pėdų) ilgio, 7,34 m (24 pėdų) pločio ir 5,7 m (19 pėdų) aukščio, iš jų 1,5 m (4,9 pėdos) - po žeme, o pagal 2021 m. Lietuvos geologijos tarnybos duomenis sveria 446 tonas. Padavimas pasakoja, kad velnias nešė akmenį Anykščių bažnyčiai sugriauti, bet pragydus gaidžiams jį pametė ir prasmego. 1943 m. skulptorius Bronius Pundzius su pagalbininkais per 180 dienų slapta iškalė pietiniame akmens šone lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefus bei jų testamento žodžius lietuvių tautai, minėdamas 10-ąsias jų skrydžio metines: 1933 m. lakūnai lėktuvu „Lituanica“ perskrido Atlantą iš Niujorko, bet sudužo Vokietijoje, nepasiekę Kauno.

Kontekstas

Puntukas, arba Dvaronių akmuo, yra antras pagal dydį Lietuvos riedulys ir valstybės saugomas gamtos paminklas. Jis stūkso Anykščių šilelyje, kairiajame Šventosios krante į pietus nuo Anykščių, šalia šilelio medžių lajų tako. Šį rausvo rapakivio granito ledyninį riedulį greičiausiai iš Suomijos atnešė paskutiniojo apledėjimo ledas, o naujausiais duomenimis jis sveria apie 446 tonas. Kol 1957 m. nebuvo rastas Barstyčių akmuo, Puntukas laikytas didžiausiu šalies akmeniu. 1943 m. skulptorius Bronius Pundzius jo pietiniame šone iškalė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno portretus.

Šaltinis: Vikipedija anglų kalba, „Puntukas“

Į ką atkreipti dėmesį

• Granito riedulį - apie 446 tonų rausvo rapakivio granito luitą su stambiais kalio lauko špato kristalais, apjuostais žaliais oligoklazo žiedais.
• Iškaltus portretus - Darių ir Girėną pietiniame akmens šone, apjuostus ąžuolo šakomis, o po jais - jų pavardes, 1933 m. liepos 15 d. skrydžio datą ir testamento žodžius.
• Anykščių šilelį - mišką, apdainuotą Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“, kurioje minimas ir padavimas apie velnią ir akmenį.
• Medžių lajų taką - apie 300 m (984 pėdų) ilgio taką, kuris prasideda šalia akmens, pakyla iki 21 m (69 pėdų) aukščio tarp medžių lajų ir baigiasi 34 m (112 pėdų) aukščio apžvalgos bokštu.

Kada vykti

Nuo balandžio iki spalio. Viena valanda.

Naudinga žinoti

Iki 1957 m., kai Skuodo rajone, Puokėje, buvo aptiktas Barstyčių akmuo, Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmeniu, o nuo 2000 m. jis saugomas kaip geologinis gamtos paminklas. Pasak kitų padavimų, akmuo buvo pagonių šventykla ar aukuras, o aplink augantys ąžuolai - šventųjų giraičių liekanos; dar sakoma, kad jis vadinamas karžygio Puntuko vardu, nes ant jo buvęs sudegintas šio kūnas.

Netoliese

Medžių lajų takas prasideda ant kalvos šalia akmens, o Šventieji ąžuolai - senųjų padavimų ąžuolų palikuonys - auga apie 200 m į pietvakarius. Tiesia linija Karalienės liūno šaltinis kitapus Šventosios yra apie 800 m į šiaurę, akmuo Puntuko brolis - apie 2,7 km į šiaurės šiaurės rytus, o Anykščiai - apie 6 km į šiaurės šiaurės rytus.